nemoka darbdavys

Dažnai pasitaiko situacijų, kai darbdavys nemoka laiku darbo užmokesčio. Tokiu atveju darbuotojas turi kelias alternatyvas:

1. Jei vėluojama nedaug, reikalauti delspinigių iš darbdavio

Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su už praeitų metų gruodžio mėnesiu). Šiuo metu įstatymų nustatytas delspinigių dydis sudaro 0,07 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad didesnis delspinigių dydis gali būti numatytas darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ir kt. aktuose. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos. Minėtina ir tai, kad delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Delspinigių reikalauti pirmiausiai galima žodžiu, raštu, vėliau, jei darbdavys neapmoka delspinigių sumos, reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) su prašymu priteisti susidariusią sumą.

Užpildykite formą ir jums bus atsiųstas pasiūlymas dėl teisinių paslaugų, susijusių su tokių sumų išieškojimu.

2. Jei vėluojama daugiau nei 2 mėnesius, darbuotojas gali stabdyti darbą

Remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 50 str. 1 d. darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. Taigi, jeigu darbdavys jau du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka darbuotojui viso priskaičiuoto darbo užmokesčio (įskaitant dienpinigius, priedus ar premijas, jei tokie yra mokami), tai darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti savo darbo sutarties vykdymą ir darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiu nedirbti. Tačiau apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą darbuotojas turi įspėti darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas, įspėjime nurodydamas nuo kada, kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių darbuotojas ketina sustabdyti savo darbo sutarties vykdymą. Darbdaviui gavus įspėjimą, tačiau savo įsipareigojimų per 3 darbo dienas neįvykdžius, darbuotojas turi teisę tą laikotarpį, kuriam darbo sutarties vykdymą sustabdė (iki trijų mėnesių), į darbą neiti. O darbdavys darbuotojo darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiu privalo darbuotojui mokėti ne mažesnę kaip vienos LR Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį (išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai). Reikėtų žinoti tai, kad darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigs kitą dieną, kai darbuotojas raštu atšauks laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdys savo įsipareigojimus darbuotojui (t. y. sumokės visą jam priklausantį darbo užmokestį) ir jį apie tai informuos raštu, arba kai pasibaigs darbuotojo įspėjime nurodytas darbo sutarties vykdymo sustabdymo terminas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasibaigus darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, ar darbdavys įvykdė savo įsipareigojimus, kitą dieną darbuotojas privalo atvykti į darbą, nes priešingu atveju, darbuotojo neatvykimas į darbą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tačiau, tuo atveju, jei darbdavys darbo sutarties sustabdymo laikotarpiu savo įsipareigojimų darbuotojui neįvykdys, darbuotojas gali pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių įspėjus apie tai darbdavį prieš 5 darbo dienas (DK 56 str.). Žinoma, šia alternatyva darbo sutarties vykdymo sustabdymui darbuotojas gali pasinaudoti ir nelaukdamas darbo sutarties vykdymo sustabdymo termino pabaigos. Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbių priežasčių darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Bet kokius ginčus, susijusius su sumų, susijusių su darbo santykiais, apmokėjimu, sprendžia darbo ginčų komisijos (https://www.vdi.lt/Forms/DGK.aspx – formos, naudojamos kreipiantis į DGK), vėliau, jei vienos šalių DGK sprendimas netenkina, – teismai.

Užpildykite formą ir jums bus atsiųstas pasiūlymas dėl teisinių paslaugų, susijusių su tokių sumų išieškojimu.