Nemoka klientas
Nemoka klientas Lietuvoje? Tokiu atveju kreditorius turi kelis pasirinkimus:
1. Kreiptis su reikalavimu apmokėti skolą
Pirmiausiai, prieš pradedant bet kokią skolos išieškojimo procedūrą, visada rekomenduojame kreiptis į skolininką ir bandyti situaciją išspręsti gražiuoju. Tai gali būti skambučiai, kitoks aktyvus bendravimas su skolininku ir reikalavimo apmokėti skolą reikalavimas.
Reikalavimas apmokėti skolą yra formalus dokumentas, kuriuo reikalaujama apmokėti skolą, nurodant pradelstas sąskaitas-faktūras ar kitus mokėjimo dokumentus.
2. Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo
Kreditoriui (asmeniui, kuris skolino pinigus) nepavykstant atgauti pinigų pateikus reikalavimą raštu ir kreipiantis į skolininką kitais būdais, lieka kitas būdas – pateikti pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiu būdu, kreditorius kreipdamasis į teismą pasirenkate teismo įsakymo procedūrą.
Teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą.
Teismo įsakymas įsiteisėja tik skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, taigi galima teigti, jog prieštaravimas yra skolininko valios išraiška ir jo pareiškimas laikytinas procesiniu veiksmu, kuriuo išreiškiamas jo nesutikimas su kreditoriaus reikalavimais. Būtent tokio prieštaravimo pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu.
Prieštaravimu tokiame procese išreiškiamas skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu arba su tokio reikalavimo įgyvendinimo procesine forma. Prieštaravimas gali būti ir lakoniškas – „nesutinku“.
Skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja ir tampa neįmanomas tenkinti kreditoriaus reikalavimus teismo įsakymo proceso tvarka, todėl kreditorius, siekdamas tenkinti savo reikalavimus, turi pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 439 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka.
Kreiptis į teismą ir pateikti pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo – tai lengviausias, greičiausias ir patogiausias būdas pabandyti susigrąžinti savo pinigus.
Pateikti pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo galima dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų).
Teismas, formaliai patikrinęs įrodymus, priima teismo įsakymą, kuriuo priteisia skolą.
Teismas, gavęs jūsų pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pažiūrės ko jūs prašote. Jokių įrodymų pridėti nereikia. Nei jūs, nei skolininkas į teismą nėra kviečiami. Teismas nenagrinėja, ar tikrai kreditorius paskolino būtent tokią sumą ir pan. Teismas nieko nesiaiškina.Teismas pažiūrės ar neprašote nepagrįstai didelių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir pan. ir tuomet priims teismo įsakymą.
Priimtą teismo įsakymą teismas siunčia skolininkui ir siūlo per 20 dienų teismo įsakymą įvykdyti (sumokėti skolą) arba pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pateikiant pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo, galima teismo prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininko turto areštą skolos sumoje. Prašyti, kad būtų areštuota skolininkui priklausančių piniginių lėšų skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, jeigu sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta – skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Motyvuojant tuo, kad skolininkas neatsiskaito ilgą laiką, neatsako į pranešimus, ateityje gali nebeturėti (perleisti) turto, tam tikras skolininko turtas jau yra areštuotas, taigi yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Jei skolininkas per nurodytą 20 dienų terminą prieštaravimų nepateikia ir skolos nesumoka, teismo įsakymas įsiteisėja ir jį galima vykdyti priverstinai (galima gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui).
Teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Dažniausia teismas atsisako priimti pareiškimą todėl, jog kreditorius prašo teismo priteisti per dideles palūkanas, ar nepagrįstai prašo priteisti patirtas išlaidas rengiant procesinius dokumentus teismui ir pan. Tačiau atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.
Beje, jeigu teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.
Skolininkui vis dėlto per teismo nustatytą 20 dienų terminą paprieštaravus, teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, nutartimi informuoja kreditorių apie skolininko prieštaravimą bei nurodo, kad ne vėliau kaip per 14 nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turite teisę pateikti ieškinį, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Ir jeigu kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikia teismui ieškinio, teismas nurodys, kad kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 straipsnio 6 dalis).
Pareiškimo forma ir turinys
1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) reikalavimo suma;
4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;
5) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą;
6) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;
7) patvirtinimas, kad nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;
8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
2. Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.
3. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.
2. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu 4 eurai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikia pridėti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį originalų kvitą.
3. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastai pateikiamas apylinkės teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą.
4. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
5. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
6. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir jeigu kreditorius reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuomet išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.
8. Per nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja ir teismas išduoda vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis gali išieškoti skolą iš skolininko.
9. Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Nėra reikalavimo nurodyti prieštaravimų pagrindą.
10. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl tolesnio skolos išieškojimo, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį arba atsisakyti tolesnio bylinėjimosi. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu:
1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
3. Kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo
Paskutinė galimybė, jei skolininkas nesusimoka gražiuoju, nėra pagrindo skolos išsiieškoti teismo įsakymo tvarka ar skolininkas teismo įsakymui paprieštarauja, yra kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškinys tokiu atveju privalo atitikti visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus ir tokiu atveju jau skolininkui reikės pateikti atsiliepimą į ieškinį, kitus procesinius dokumentus (teismas gali pareikalauti dubliko, trpiliko), tada bus surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, ir vėliau teismas priims nutartį byloje dėl skolos priteisimo. Toliau, jei nutartis netenkina vienos iš šalių, per 30 dienų nuo nutarties priėmimo bus galimybė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, kuris peržiūrės sprendimą ir taip iki Aukščiausiojo Teismo. Tačiau dažniausiai bylas, susijusias su skolos išieškojimu, mūsų advokatai rekomenduoja spręsti taikiai, t.y. pasitelkiant atstovus ar jų nepasitelkiant bandyti susitarti gražiuoju dėl skolos išdėstymo, sumažinimo, baudos ar delspinigių, jei tokie numatyti šalių susitarime, atsisakymo ir kt., kadangi toks sprendimas yra paprasčiausias, reikalaujantis mažiausių laiko iš lėšų resursų.
Taip pat paminėtina, kad mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis „ Išieškojimo išlaidų kompensavimas“ 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą; to paties straipsnio 2 dalis numato, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi jei skolininkas vėluoja sumokėti, jums priklauso ne tik 8 procentų procesinės palūkanos, tačiau ir papildomi 40 eurų kaip kompensacija už patirtus nepatogumus, susijusius su uždelsimu atsiskaityti.
Taip pat visada rekomenduojame pirmiausiai prieš teikiant dokumentus teismui pasidomėti skolininko finansine situacija: patikrinti jo turimą turtą Nekilnojamojo turto registre, patikrinti Areštų registrą, taip pat pasidomėti, kokios bylos yra iškeltos skolininko atžvilgiu. Visa tai geriausiai padaryti kreipiantis į mūsų advokatų kontoras nurodant, kad norite išsiaiškinti skolininko galimybę atsiskaityti. Mūsų advokatų kontoros pasiūlys jums savo paslaugas patikrinant skolininko finansinę būklę.
Kreikitės į mus, pridėkite su skola susijusius dokumentus užklausos formoje, ir mes pasiūlysime optimaliausią pasiūlymą skolai susigrąžinti.