Ar tikrai turiu mokėti skolų išieškotojams?

Ne vienam teko susidurti su įkyriomis skolos išieškojimo įmonėmis. Tik pavėluok vieną kitą dieną sumokėti už komunalinius mokesčius ar kitų paslaugų teikėjui – žiūrėk jau ateina laiškas iš kokios nors įmonės girdėtu pavadinimu ir rimtu pranešimu, cituojančiu kažkokius nesuprantamus įstatymus, o vėliau jau ir skambina nežinomas numeris, kuriam atsiliepus neretai nemalonus balsas, įspėjęs, kad pokalbis įrašomas, praneša apie susidariusią skolą elektros, šildymo tiekėjui ar kitai įmonei ir tuo pačiu jau bruka skolos „administravimo“ išlaidas, kurias taip pat būtinai verčia susimokėti. Šios išlaidos kai kuriais atvejais sudaro ir 20 procentų laiku nepadengtos skolos.

Dažnas atvejis, kai žmonės, pamatę tokį įspėjimą, sumoka tiesiogiai paslaugos teikėjui skolą, tačiau tuo skambučiai ir el. laiškai nesibaigia: nors ir dėl kelių eurų, įkyriai toliau skambinama ir kitaip susisiekiama su skolininku įkyriai liepiant susimokėti ir šios įmonės „patirtas išlaidas skolai administruoti“ ir pan.

Šių įmonių atstovai tvirtina, o ir jų visų interneto svetainėse, laiškuose, siunčiamuose skolininkams, ir kitoje korespondencijoje nurodoma, kad skolininkas, praleidęs terminą susimokėti, automatiškai privalo susimokėti ir skolų išieškojimo įmonei, kuri, perėmus skolą iš paslaugos teikėjo, vykdo įvairius ne labai malonius veiksmus šiai skolai išreikalauti.

Tik ar tikrai? – kyla klausimas ne vienam. Atsakymas paprastas – ne, ir teismai šiuo klausimu laikosi vieningos pozicijos.

Toliau bus aptarti aktualiausi, dažniausiai praktikoje pasitaikantys atvejai, kurie yra paimti iš kasdienybės, ir pasitelkiant aktualiausią (beje, negausią) teismų praktiką šia tema bus išsiaiškinta, ar tikrai turime mokėti tiems įkyriems skambintojams, kuriems, beje, netgi kontaktų niekada nesame davę.

1. Fizinio asmens nesumokėta skola už elektros energiją ar kitas komunalines paslaugas

Šiuo atveju, kaip ir minėta anksčiau, nesumokėjus už komunalinius patarnavimus laiku, dažnai šią skolą iš tiekėjo perima skolų išieškojimo įmonė (kai kuriais atvejais, beje, vieša paslaptis – šios įmonės būna pačių „komunalininkų“ir įsteigtos) reiklavimo perleidimo sutartimi ir, prisiskaičiavusi savo skolos administravimo išlaidas (kaip taisyklė, jos skolininką patikrina per visas registro tarnybas, išsiaiškina jo turtinę padėtį ir kitą su skolininku susijusią informaciją), siunčia laišką skolininkui.

Dažniausias jų kreipimasis yra maždaug toks (paimtas iš tikro el. laiško, siųsto skolininkui):

Pažymime, kad remiantis LR Civilinio kodekso 6.57 str., 6.63 str. 2 d.,6.249 str. 4 d. 3 p. Jūs privalote sumokėti skolos išieškojimo išlaidas, patirtas dėl laiku neįvykdytos prievolės – X Eur. Skolos administravimo išlaidas sumokant tiesioginiu pavedimu į UAB „X“ (į.k. X) sąskaitą Nr. X X, banko kodas X.

Taip pat ir šių įmonių svetainėse talpinama tokia informacija:

Kas yra kompensuojamos skolos išieškojimo išlaidos ir kodėl turiu jas mokėti?

Kadangi neįvykdėte savo įsipareigojimų kreditoriui („X“ arba „X“ klientui), t. y. laiku nesumokėjote už įsigytas prekes ar suteiktas paslaugas, vykdant ikiteisminius skolos išieškojimo veiksmus susidaro papildomų išlaidų (nuostolių), taip siekiama paskatinti jus geranoriškai įvykdyti prievolę kreditoriui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 dalies 3 p.). Kodėl turite sumokėti jūs? CK 6.57 straipsnis numato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi padengti skolininkas.”

Taigi, bendra mokėtina suma išauga, be to, jau visą skolą reikia mokėti nebe komunalines paslaugas teikiančiai, bet skolų išieškojimo įmonei.

Tik ar tikrai? Ar tikrai šios įmonės yra tinkamos atstovauti kreditoriams, t.y. paslaugų teikėjams? Ar tikrai jų įkyrūs veiksmai, dažnu atveju prasilenkiantys su paprasčiausia etika (juk asmuo jiems net ne skolingas! – aut. past.), turi būti apmokėti iš skolininko kišenės? Kaip minėta pradžioje, ne.

Šia tema, t.y. būtent dėl tokių priskaičiuojamų sumų ne kartą yra pasisakę teismai. Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. E2-18424-587/2018 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas dėl tokių išlaidų pasisakė šitaip:

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30,00 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Dėl to, jog atsakovė laiku negrąžino skolos (neteisėti veiksmai) ieškovė patyrė išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Perėmusi reikalavimo teisę ir apie tai informavusi atsakovą, ieškovė pradėjo aktyvius atsakovo skolos administravimo bei ikiteisminio išieškojimo veiksmus. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu tiek telefonu bei spręsti skolos grąžinimo klausimą derybų būdu, dėl ko ieškovės darbuotojai skyrė savo darbo laiką. <…> byloje nustatyta, kad po to, kai ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovą, ji išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo teisės jam perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato pareigą pranešti skolininkui apie reikalavimo teisės į jį perleidimą. Teismo vertinimu, tokios įstatymu nustatytos pareigos įvykdymas negali būti pripažintas ieškovės skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. <…>

Ieškovė ieškinyje pati pripažįsta aplinkybę, kad ieškovės tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas. Dėl reikalavimo įvykdyti pradelstą piniginę prievolę, prieš tai atlygintinai iš pradinio kreditoriaus įgijus tokią subjektinę teisę, galimai atlikus ieškinyje detaliai išvardintus veiksmus turėtos išlaidos nelaikytinos skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Darbo užmokesčio darbuotojams už jų tiesioginį darbą (darbo laiko skyrimas su atsakovu susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu, derybos) išlaidos yra tiesioginės įmonės veiklos sąnaudos. Jas priteisus iš atsakovo, atsakovas būtų įpareigotas ne padengti protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o padengti įmonės veiklos sąnaudas, kurias įmonė prisiima savo valia ir rizika.

Ieškinys šioje dalyje buvo teismo atmestas. Taigi teismas išlaidas, kuri pati skolos išieškojimo įmonė patyrė siųsdama skolininkui žinutes, laiškus, atlikdama skambučius ir kt., palaikė pačios šios įmonės kasdienėmis išlaidomis, kurias ji prisiima savo rizika ir jos yra susijusios su jos tiesiogine veikla, todėl jos iš skolininko nebuvo priteistos.

Kitoje byloje teismas pasisakė šitaip:

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 30,00 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, kurias ji laiko nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė nurodė, kad šias išlaidas sudaro registruotas pranešimas Lietuvoje, pranešimas Lietuvoje, darbo priemonės (vokas, popierius, spausdintuvas), užklausa Nekilnojamojo turto registrui, užklausa dėl areštų, hipotekos, užklausa Gyventojų registrui, o jas pagrindžia įkainiai, patvirtinti direktoriaus įsakymu. <…> Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, jos nurodytos išlaidos nelaikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, kurių atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 30,00 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Paprastai tariant, čia teismas išlaidų, susijusių su pačios įmonės patirtomis sąnaudomis skolai sugrąžinti, nepalaikė procesinio pobūdžio išlaidomis, kurios, pavyzdžiui, būtų išlaidos, kurias (protingo dydžio) realiai kreditorius patirtų ir būtų apmokėjęs tinkamam atstovui, pvz. advokatui.

Vilniaus apygardos teismas vienoje ir bylų, kurioje skolų išieškojimo įmonė skundė nepriteistas ikteisminio išieškojimo išlaidas, pasisakė šitaip:

Pareiškime nurodyta, jog kreditorius patyrė nuostolius dėl to, kad skolininkė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Reiškiant reikalavimą pagal CK 6.245-6.249 straipsnį turi būti nurodytos ir pagrįstos skolininkės civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra jos neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp skolininkės veiksmų ir kreditoriui padarytų nuostolių. Tačiau kreditorius nurodo, jog 24,40 € nuostoliai susidarė dėl pranešimų skolininkei apie skolą siuntimo, skambinimo telefonu ir monitoringo vykdymo. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitos tvarkymas, pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos. Be to, į išlaidas už prevencinį darbą su skolininkais, ieškinių rengimą ir skolų ieškojimą teismine tvarka, paprastai atsižvelgiama apskaičiuojant administravimo tarifą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus prašomus priteisti nuostolius priskyrė kasdienei įmonės ūkinei veiklai bei nurodė, kad tokios išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte apibrėžtų protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Taigi, grįžtant prie namo administratoriaus fukcijų ir skolų išieškojimo fukcijos perdavimo skolų išieškojimo įmonei, galima aiškiai pažymėti, kad namo administratorius apskritai pats turi pasitelkti savo finansinius ir žmogiškuosius resursus darbui su skolininkais, o jei šias funkcijas perduoda skolų išieškojimo įmonei – tai daro savo rizika ir sąsaita.

Griežčiausiai apie skolų išieškotojų išlaidas ir jų priteisimą iš skolininko pasisakė Kauno rajono apylinkės teismas byloje Nr. E2-44-783/2016 (beje, joje aiškiai pasisakė ir apie ankstesnėje minėtoje byloje minėtas išlaidas kaip skambučiai, pranešimai skolininkui, skolininko turtinės padėties patikrinimas ir t.t.):

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę nulėmusia veika (CK 6.247 str.). Ieškovė (skolų išieškojimo įmonė – aut. past.) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje nurodo, kad siuntė atsakovui 1 registruotą pranešimą, 7 paprastus pranešimus, 10 kartų skambino atsakovui telefonu, 2 kartus darė užklausas Nekilnojamo turto registro tarnybai ir 7 kartus darė užklausas Gyventojų registro tarnybai. Ieškovės nurodyti siųstų laiškų, darytų užklausų skaičiai nepagrįsti įrodymais ir teismui visiškai nesuprantami (kam tikrinti atsakovo turtinę padėtį neturint jokios galimybės savarankiškai nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą ar gaunamas pajamas, ar žinant atsakovo gyvenamosios vietos adresą (telefono skambučiai, siunčiami laiškai) daryti užklausas Gyventojų registro tarnybai), be to, visi šie veiksmai yra susiję tik su pačios ieškovės vykdoma tiesiogine darbine veikla, todėl šios veiklos kaštai negali būti priskiriami prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis reikalavimas priteisti 19,54 € ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmetamas .

Taigi apibendrinant anksčiau paminėtą teismų praktiką matyti, kad:

  1. Skolų išieškojimo bendrovės išlaidas priteisus iš skolininko, skolininkas būtų įpareigotas ne padengti protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o padengti įmonės veiklos sąnaudas, kurias įmonė prisiima savo valia ir rizika.
  2. Skolų išieškojimo įmonės patirtos išlaidos nelaikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, kurių atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka;
  3. Tokie skolų išieškojimo įmonės veiksmai kaip registruotų pranešimu, sms žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui, o ypač užklausų registro tarnyboms teikimas yra susiję su šių įmonių normalia ūkine veikla ir iš skolininko nepriteistinos;
  4. Išlaidos, kurias skolų išieškojimo įmonė patiria laiškams siųsti, daryti užklausas dažnu atveju netgi nelogiški: neturėdamos galimybės savarankiškai nukreipti skolos išieškojimo į skolininko turtą šios bendrovės tikrina skolininko turtinę padėtį ar gaunamas pajamas, ar žinodamos atsakovo gyvenamosios vietos adresą (telefono skambučiai, siunčiami laiškai) daro užklausas Gyventojų registro tarnybai.
  5. Pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos (jei skolą skolų išieškotojams perdavė būsto administravimo įmonė) ir apskritai tokios išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte apibrėžtų protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Taigi mitą, kad skolininkas privalo padengti ir skolos išieškojimo įmonės patritas sąnaudas skolai iš vėluojančio asmens sugrąžinti, teismai paneigia vienareikšmiškai.

2. Juridinio asmens skola kitam juridiniam asmeniui

Juridiniai asmenys, ypač dideli ir veikiantys per daugiau nei kelis miestus ar net valstybes, dažnai yra sudarę sutartis su didžiosiomis skolų išieškojimo įmonėmis ir jei tik turi vėluojančių sąskaitų, jas perduoda šioms skolų išieškojimo įmonėms. Taip patogiau abiems: kreditorius nebesuka galvos vis priminti skolininkui apie susidariusią skolą, o skolų išieškojimo įmonė gali nuo to uždirbti iš skolininko reikalaudama ir jos ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

Tačiau tokiu atveju reguliavimas ir teismų praktika nėra kitokie nuo jau aukščiau šiame straipsnyje aptartų:

  1. Jei skolą perima skolų administravimo įmonė, ji gali gauti naudą nebent sutardama su klientu dėl mokesčio už paslaugas, kuris jokiu būdu nebus galų gale perkeltas skolininkui;
  2. Skolų išieškojimo bendrovės išlaidas priteisus iš skolininko, skolininkas būtų įpareigotas ne padengti protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o padengti įmonės veiklos sąnaudas, kurias įmonė prisiima savo valia ir rizika.
  3. Skolų išieškojimo įmonės patirtos išlaidos nelaikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, kurių atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka;
  4. Tokie skolų išieškojimo įmonės veiksmai kaip registruotų pranešimu, sms žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui, o ypač užklausų registro tarnyboms teikimas yra susiję su šių įmonių normalia ūkine veikla ir iš skolininko nepriteistinos;

Kaip elgtis gavus pranešimą dėl skolos iš skolų administravimo įmonės?

Pirmiausiai, gavus pranešimą apie susidariusią skolą, rekomenduotina sumokėti pačiam paslaugos teikėjui pagal anksčiau atsiųstą sąskaitą. Jei kartais sąskaitos ir nesate gavę, rekomenduotina susisiekti su šia įmone viešai nurodomais kontaktais ir pasiteirauti dėl mokėtinos sumos ir ją sumokėti.

Antra, turėti kantrybės, kadangi skolų išieškojimo įmonių pagrindinis instrumentas yra psichologinis skolininko spaudimas susimokėti skolą, kurios, kaip pamatėme iš teismų formuluojamos praktikos, skolininkas apskritai neturi mokėti. Kaip minėta, nors ir skolą padengsite, jos vis tiek visais būdais spaus jus susimokėti ir jų „administravimo išlaidas“ .

Be abejo, geriausias būdas išvengti nereikalingo streso yra sąskaitas apmokėti laiku, tačiau visiems pasitaiko atvejų, kai tai padaryti šiek tiek pavėluojama. Tačiau kaip matome, įstatymo leidėjas ir teismai neleidžia tokiais atvejais nepagrįstai išpūsti skolos priskaičiuojant ir įkyruolių paslaugas.

Galų gale, kreditoriams, susidarius bet kokiai skolai, rekomenduotina kreiptis į advokatus, kadangi bet kokios protingos išlaidos advokatams, kurie pagal įstatymus yra įgalioti atstovauti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims teismuose ir ikiteisminiuose procesuose, bus priteisiamos iš skolininko, ir bus pripažįstamos procesinio pobūdžio išlaidomis, kurių atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnisnustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015).

Advokatų įkainiai yra aiškūs ir apibrėžti įstatymų, taip pat nesunkiai apskaičiuojami bent jau preliminarūs jų įkainiai naudojantis sukurtomis sistemomis, tokiomis kaip Lietuvos advokatūros, „Infolex“ skaičiuoklės ir kita.

Per nemoka.lt platformą skolos išieškojimo darbą jums atliks būtent advokatai, kokioje šalyje skolininkas bebūtų.

nemoka.lt – teisminis skolų išieškojimas.