Kaip susigrąžinti jau priteistą skolą iš skolininko, kuris išvykęs iš Lietuvos?

Šiais laikais ypač dažnai kyla klausimų dėl skolininkų, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju, nors ir teismas priteisia skolą, Lietuvos antstoliai ją išieškoti yra bejėgiai. Tokiu atveju rekomenduotini du būdai:

  1. Jei skolininkas išvykęs į ES valstybę narę, kreiptis į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimą reglamentuoja 2004-04-21 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004. Šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė” reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.

Tačiau tuo atveju, jei valstybė, kurioje gyvena ar dirba skolininkas, nėra Europos Sąjungos valstybė narė, dėl sprendimo, kuriuo priteista skola ar išlaikymas, pripažinimo ir vykdymo toje valstybėje galima kreiptis pagal daugiašales konvencijas arba dvišales sutartis. Jei skolininkas išvykęs į Norvegiją, Daniją, Šveicariją ar Islandiją, tokiu atveju turi būti pasitelkiamas kitas įrankis – kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo byloje pripažinimo ir vykdymo pagal Lugano konvenciją. Apie ją toliau.

  1. Jei skolininkas išvykęs į Norvegiją, Daniją, Šveicariją ar Islandiją, kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo byloje pripažinimo ir vykdymo pagal Lugano konvenciją.

2007-10-30 Lugane pasirašytą Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (dar vadinama „Lugano Konvencija.“). Konvencija taikoma tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių – Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2012), Lugano konvencijos tikslas – išspręsti tarptautinės teismų jurisdikcijos klausimus, palengvinti teismo sprendimų pripažinimą ir sukurti operatyvią procedūrą, užtikrinančią teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teismo susitarimų vykdymą Susitariančiosiose šalyse. Lugano konvencija iš esmės išplečiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas „Briuselis I“) nustatytų principų taikymas tarp Konvencijos Susitariančiųjų šalių – Europos Sąjungos (visos valstybės narės, išskyrus Daniją, Konvencijoje vadinamos – Konvencijos privalančiomis laikytis valstybėmis), Laisvosios prekybos asociacijos narių – Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos, bei Danijos Karalystės

Kreipiantis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Norvegijoje, Danijoje, Šveicarijoje ar Islandijoje šių valstybių teisminei institucijai turi būti pateikiami šie dokumentai:

  • suinteresuoto asmens (kreditoriaus) prašymas (toks prašymas surašomas laisva forma, nurodant prašymo esmę, pareiškėjo (kreditoriaus) ir skolininko asmens duomenis, skolininko gyvenamosios vietos ar darbo vietos užsienyje adresą, sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamas išieškotas išlaikymas, rekvizitai);
  • Lietuvos teismo sprendimo, kuriuo priteista skola, patvirtinta kopija;
  • Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytas pažymėjimas (Konvencijos V priedas), šį pažymėjimą išduoda sprendimą dėl išlaikymo ar skolos priėmęs Lietuvos teismas;
  • prašymo ir pridedamų dokumentų vertimai į vieną iš valstybės, į kurią kreipiamasi, nacionalinių kalbų (vertimai turi būti patvirtinti įgalioto asmens).

Visi išvardinti dokumentai turi būti siunčiami tiesiogiai kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms pagal skolininko gyvenamąją ar darbo vietą toje valstybėje. Norvegijoje, Danijoje, Šveicarijoje ar Islandijoje kompetentingos institucijos prašymui priimti yra apylinkės teismai. Norvegijos, Danijos, Šveicarijos ar Islandijos apylinkės teismui dokumentai turėtų būti pateikiami su vertimu į atitinkamą kalbą.