nemokumo / bankroto administravimo paslaugos

Ateinantys 2024-ieji, ekspertų vertinimu, dėl didelės infliacijos, didėjančių bankų palūkanų ir „burbulų“ ne vienoje rinkoje gali būti permainų metai: nemažai verslų tam tikrose srityse privalės keisti ne tik tikslines rinkas, tiekėjų ratą, bet ir svarstyti verslo pertvarkymo arba uždarymo klausimus.

Nemokumas arba bankrotas visada skamba bauginančiai ir nepatogiai, tačiau kaip šios srities ekspertai vienbalsiai sutaria – šis procesas yra daug legvesnis ir atnešantis mažiausiai klausimų jam iš anksto pasiruošus. Taisyklė paprasta: kuo anksčiau ši galimybė aptariama įmonės vadovybės, tuo lengvesni padariniai įmonės laukia atėjus sunkesniems laikams.

Bendradarbiaudami su UAB „Centrinis banroto biuras LT“, lyderiaujančia paslaugos teikėja šioje srityje tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, siūlome optimalų požiūrį ir išankstinę pagalbą suvaldant nemomumo procesus.

Trumpai apie nemokumą – toliau mūsų straipsnyje:

Nemokumo samprata

Pagal šiuo metu galiojantį Įmonių bankroto įstatymą, įmonės nemokumas yra būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (pvz., negrąžina skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymu keičiama įmonės nemokumo samprata ir įtvirtinami du alternatyvūs nemokumo kriterijai: (a) juridinis asmuo laikomas nemokiu, kai laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba (b) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Turtinių prievolių nevykdymas laiku, net ir labai nežymus, pats savaime gali būti pakankamas pagrindas nemokumo procesui pradėti neatsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį.

Be to, nemokumo procesą galima pradėti ir dėl tokios įmonės, kurios  įsipareigojimai viršija jos turto vertę nepriklausomai nuo to, ar tie įsipareigojimai pradelsti ar ne. Tai reiškia, kad vertinant įmonės finansinę padėtį turi būti atsižvelgiama ir į ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas, kurių grąžinimo terminai nėra suėję.

Procedūros iki teismo

Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.

Šiuo metu galiojantis reglamentavimas, lyginant su ankatesniuoju, papildytas pranešimo įmonei įteikimo būdų sąrašas, numatomas trumpesnis terminas kreditoriaus reikalavimams įvykdyti, taip pat įvedama nauja „susitarimo dėl pagalbos“ sąvoka.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatoma, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Taip pat numatoma galimybė pranešimą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.

Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, o jeigu jis pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis – gavus patvirtinimą apie pranešimo gavimą.

Terminas, skirtas kreditoriaus reikalavimams įvykdyti, numatomas toks, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti kreditorius nustato terminą nuo 15 iki 30 dienų. Taigi, naujuoju reglamentavimu kreditoriaus pareiga pranešti apie ketinimą pradėti nemokumo procesą tampa paprasčiau įgyvendinama.

Dabartiniame reglamentavime įtvirtinta nauja „susitarimo dėl pagalbos“ kategorija. Tai reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kreditorius ar skolininkas, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra nemokumo proceso iniciatorius, turės pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos.

Susitarimu dėl pagalbos laikomas susitarimas tarp juridinio asmens ir kreditoriaus(-ių) dėl pastarojo suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti.

Pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti gali būti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimas, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymas, prievolės pakeitimas kita prievole ir kt.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Pirmąja eile tenkinami:

(a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais,

(b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai,

(c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą,

(d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Esminis pasikeitimas reikalavimų tenkinimo eilėje yra susijęs su kreditoriais, suteikusiais restruktūrizuojamai įmonei finansavimą, taip pat kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado ir nebuvo patenkinti bankroto metu įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šių kreditorių reikalavimai yra tenkinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų kreditorių, t. y., trečiąja eile, o nuo ateinančių metų šių kreditorių reikalavimai taps prioritetiniai.

Be to, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėse nelieka reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, taip pat reikalavimų dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, bei reikalavimų dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.

Šie kreditorių reikalavimai bus tenkinami vadovaujantis specialiais teisės aktais arba bendra tvarka antrąja eile.

Turto neturinčių įmonių likvidavimas

Vadovaujantis dabartiniu Įmonių bankroto įstatymu, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Tai netaikoma, jei asmuo pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą išlaidoms padengti arba pareiškime nurodo administratorių, prisiimantį administravimo išlaidų riziką, dėl ko bankroto byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka.

Jeigu nė viena iš šių sąlygų nėra įvykdoma, nelieka objektyvių galimybių likviduoti nemokų juridinį asmenį.

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato, kad tokiais atvejais, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, ir pareiškimą pateikęs kreditorius nesutinka į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti teismo nustatytos sumos, taip pat nė vienas nemokumo administratorius neprisiima bankroto proceso administravimo išlaidų rizikos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Tokiu būdu bus efektyviai likviduojamos ir iš Juridinio asmenų registro išregistruojamos jokio turto neturinčios bei veiklos nevykdančios įmonės, o valstybė turės kur kas tikslesnius duomenis apie realiai veiklą vykdančius ūkio subjektus.

Pokyčiai restruktūrizavimo procese

Viena pagrindinių naujovių restruktūrizavimo procese yra susijusi su išplėstu subjektų skaičiumi, turinčiu teisę pradėti restruktūrizavimo procesą.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, įmonės vienasmenis ar kolegialus valdymo organas parengia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, o įmonės dalyvių susirinkimas, patvirtinęs metmenis, priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Šiuo metu galiojančiu įstatymu restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė suteikiama ir kreditoriams, kurių pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį.

Taip pat labai svarbus pokytis yra susijęs su galimybe iš bankroto proceso pereiti į restruktūrizavimo procesą.

Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą nemokumo administratorius privalės informuoti juridinio asmens dalyvius apie jų teisę inicijuoti restruktūrizavimą, pateikdamas argumentus, kaip siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį turi būti pateiktas ir restruktūrizavimo plano projektas, į kurį, be kita ko, bus galimybė įtraukti informaciją apie numatomą gauti finansavimą. Kreditorių susirinkimui pritarus projektui, bus kreipiamasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą restruktūrizavimo plano projektui turi atskirai pritarti kiekviena iš šių kreditorių grupių: kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, bei likusieji kreditoriai. Bus laikoma, kad kreditoriai pritarė projektui, jeigu kiekvienoje grupėje projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių reikalavimų sumos.

Šiais ir kitais restruktūrizavimo proceso pakeitimais siekta palengvinti bei pagreitinti restruktūrizavimo procesus, kad būtų išsaugotas gyvybingos įmonės veiklos tęstinumas, ir ši priemonė iš praktikos pasiteisina – sako Centinis bankroto biuras LT specialistai, turintys daugiau nei 20 metų patirtį nemokumo/bankroto srityje.

Kreipkitės užpildydami mūsų formą ir Jums – kas bebūtumėte, fizinis ar juridinis asmuo – bus pritaikytas optimaliausias nemomumo sprendimas.